balbutiturarum

  1. genitivo femminile plurale del participio futuro (balbūtītūrus) di balbūtiō
băl | bū | tī | tū | rā | rŭm
  • (pronuncia classica) IPA: /bal.buː.tiː.tuːˈraː.rum/
  • (pronuncia ecclesiastica) IPA: /bal.bu.ti.tuˈra.rum/

vedi balbūtītūrus, balbūtiō