balbutiture

  1. vocativo maschile singolare del participio futuro (balbūtītūrus) di balbūtiō
băl | bū | tī | tū | rĕ
  • (pronuncia classica) IPA: /bal.buː.tiːˈtuː.re/
  • (pronuncia ecclesiastica) IPA: /bal.bu.tiˈtu.re/

vedi balbūtītūrus, balbūtiō