balbutiturorum

  1. genitivo maschile plurale del participio futuro (balbūtītūrus) di balbūtiō
  2. genitivo neutro plurale del participio futuro (balbūtītūrus) di balbūtiō
băl | bū | tī | tū | rō | rŭm
  • (pronuncia classica) IPA: /bal.buː.tiː.tuːˈroː.rum/
  • (pronuncia ecclesiastica) IPA: /bal.bu.ti.tuˈro.rum/

vedi balbūtītūrus, balbūtiō